Vandens lelijas auginti nesudėtinga. Joms reikia stovinčio vandens, derlingo dumblo ir atviros saulės. Dirvožemis, kuriame lelija augs turi būti derlingas ir pakankamas jo kiekis, kitaip augalas skurs, augs lėtai, žydės prastai.
Sodinimas tiesiai į gruntą.
Patogiausia lelijas sodinti tiesiai į vandens telkinį. Parenkama saulėta telkinio vieta ir derlingas dumblu šlaitas. Svarbu lelijų gumbų (daigų, sodinukų) nesodinti per giliai! Šie augalai gali nuskęsti. Optimaliausias gylis 50-80 cm. Svarbu atminti, kad per žiemos šalčius įšalas nepasiektu lelijų, o per vasaros kaitras, kai telkinio vanduo nuslūgsta, augalo keras nebūtų išlindęs virš vandens. Parinkus tinkama vieta, brendame į vandenį, augalo šaknis įterpiame į žemę, ant kero šaknų, pagrindinio šakniastiebio, uždedame vieną ar kelis akmenis, tam kad žuvys neraustu ir lelija neiškiltu į vandens paviršių. Kol sodinsime, vanduo susidrums, teks pasikliauti tik savo rankomis. Po kiek laiko, kai vanduo nusistovės ir taps skaidrus, patikrinkime, kaip pasisekė pasodinti. Šitaip lelijos sodinamos dažniausiai ne naujuose vandens telkiniuose, kuriuose yra pakankamas derlingas sluoksnis ir pakankamas gylis. Pasodinta lelija per vasarą įsišaknys ir sėkmingai peržiemos.
Sodinimas induose.
Jei jūsų vandens telkinys ar numatoma vieta neturi derlingo sluoksnio, lelijas reikia sodinti į derlingą žemę kiaurasienėse talpose. Taip pat, jei jūsų vandens telkinys mažas ir negilus, o žiema jis peršąla, ar jus tiesiog išleidžiate iš jo vandenį, lelijas taip pat verta sodinti talpose. Taip pasodintus augalus, atėjus rudeniui, patogu patraukti giliau ar tiesiog perkelti į kitą žiemojimui skirtą vietą. Sodinant į talpas, verta prisiminti, kad lelijos pakankamai greitai auga ir jų šaknynas yra masyvus. Talpa turi būti kuo didesnė, geriau, kad talpos plotis būtų didesnis už aukšti, o visi šonai ir dugnas būtų kiaurasieniai. Svarbu ir spalva, reiktu rinktis kuo tamsesnės natūralesnės spalvos indą, nes ryškios spalvos bus matomos nuo kranto. Du trečdalius talpos pripilame derlingos žemės, kompostas puikiausiai tam tinka, gerai jį sudrėkiname, išjudiname, kad išeitu kuo daugiau oro burbulų. Sodiname leliją, atsargiai apspaudžiame žemę, kad nepažeistume augalo.Visą talpos paviršių gausiai užpilame žvyru ar akmenukais ir kelis stambesnius akmenis ir guldome aplink kerą. Brendame į vandenį, lėtai panardiname indą ir neskubant stumiam pasodintą leliją į norimą vietą. Kol sodiname lelijas, saugome kerą nuo tiesioginių saulės spindulių. Šį darbą vertėtu atlikti šalia vandens telkinio iš anksto pasiruošus visus komponentus.
